 |
Geri darbai daromi tyliai. Tačiau kalbėti apie juos galime mes visi. Geri policininkai ir jų geri darbai yra kasdienybė, su kuria retsykiais susiduriame ir mes. Papasakok savo nutikimą! |
 |
 Parašę laišką adresu Vidaus reikalų ministerija Akcijai „Pastebėk gerą policininką“ Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius  Parašę laišką el. paštupastebejau@pastebek.lt  Užpildę anketos formą
|
Jei namuose turite ar planuojate įsigyti augintinį
Žmonės, įsigydami augintinių (šunį, katę ar kitą gyvūną), dažnai nesusimąsto, ar jie turės pakankamai laiko ir sąlygas tuos gyvūnus auginti. Ką reikėtų žinoti, prieš įsigyjant mums patinkantį gyvūną, paprašėme papasakoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktoriaus pavaduotoją Gintarą Tamošiūną
.jpg) Kokius gyvūnus namuose auginti dažniausiai renkasi gyventojai?
Vilniaus miesto savivaldybė kontroliuoja tik šunų ir kačių registravimą, todėl turi informacijos tik apie šių gyvūnų skaičių Vilniaus mieste. Šiuo metu Vilniaus miesto gyvūnų registracijos duomenų bazėje yra daugiau kaip 1000 įrašų apie Vilniaus mieste registruotas kates ir daugiau kaip 8000 įrašų apie registruotus šunis.
Kokių pagrindinių reikalavimų turi laikytis gyventojai, kurie nori savo namuose auginti gyvūną?
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi taip, kad jų gyvenimo sąlygos atitiktų gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologinius ir elgsenos poreikius ir nebūtų kenksmingos. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, jį maitinti ir nuolat laikyti gyvūnui prieinamoje vietoje dubenį su švariu vandeniu. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, higienos reikalavimų, nesužeis kitų gyvūnų. Fiziniai ir juridiniai asmenys atlygina jiems priklausančių gyvūnų padarytą žalą įstatymų nustatyta tvarka.
Kokius dokumentus privalo turėti, pvz., šuns ar katės savininkas?
Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos dokumentus. Registravimo dokumentai išduodami veterinarijos gydykloje katę ar šunį užregistravus ir identifikavus mikroschema (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo
 metu registraciją vykdo ne visos veterinarijos gydyklos). Dėl gyvūno vakcinacijos taip pat reikia kreiptis į veterinarus. Kačių ir šunų savininkai privalo užtikrinti kačių, šunų vakcinaciją ne rečiau kaip vieną kartą per 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Agresyvios veislės šunų savininkai papildomai privalo turėti Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą laikyti agresyvios veislės šunį. Daugiau informacijos apie dokumentus, reikalingus norint gauti leidimą, galima teirautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriuje telefonu (8 5) 211 2783 arba el. paštu egle.daugelaite@vilnius.lt. Ar reikia mokėti už gyvūno laikymą?
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 493 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatuose numatyti šie rinkliavos dydžiai:
- vienkartinė įmoka už šuns registravimą – 40 Lt;
- vienkartinė įmoka už katės registravimą – 40 Lt;
- mėnesio įmoka už šuns laikymą daugiabučiame name – 10 Lt;
- mėnesio įmoka už agresyvios veislės šuns laikymą daugiabučiame name – 50 Lt;
- mėnesio įmoka už katės laikymą daugiabučiame name – 3 Lt.
Kaip su gyvūnais reikia elgtis viešose vietose?
Viešosiose vietose šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu. Šuniui taip pat privalo būti uždėtas antsnukis (išskyrus Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėse nustatytus atvejus, t. y. kai šuniui antsnukis nepritaikytas
 ar jų negamina; šuo registruotas Vilniaus mieste ir kompetentinga organizacija (Lietuvos kinologų draugija ar kita) yra išdavusi pažymėjimą, liudijantį apie šuns sėkmingai išlaikytą šuns socializacijos testą, kuris turi būti išduotas ne vėliau kaip prieš tris metus). Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai viešose vietose ir bendrojo naudojimo teritorijose nebūtų palaidi ir palikti be priežiūros. Gyvūnu besirūpinantis asmuo, kieme, gatvėje, parke ar bet kurioje kitoje viešoje vietoje vedžiodamas gyvūną, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ekskrementams surinkti. Gyvūnui priteršus viešoje ir bendrojo naudojimo vietoje, gyvūną vedžiojantis, važnyčiojantis ar juo jojantis asmuo privalo nedelsdamas surinkti ekskrementus. Jeigu viešoje vietoje šalia šuns, katės ar kito gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.Ar daug augintinių šeimininkų atsisako savo gyvūnų ir kodėl?
Daugeliu atvejų gyvūnų šeimininkai „paleidžia“ juos į gatvę palikdami likimo valiai dėl gyvenamosios vietos ar buitinių sąlygų
 pasikeitimo, socialinių sąlygų (pragyvenimo lygio pokyčiai), gyvūnas nuperkamas vaikams kaip žaislas, o jiems užaugus nėra kam prižiūrėti ir t. t. Bent jau taip teigia gyvūnų savininkai, atiduodantys savo augintinius į Vilniaus miesto gyvūnų globos namus. 2008 m. į Vilniaus miesto gyvūnų globos namus gyvūnų savininkai atidavė 3003 gyvūnus: 1645 šunis, 1358 kates. 2009 m. – 3386 (1491 šunį ir 1895 kates). Todėl tėvai prieš įsigydami gyvūną turi labai rimtai pagalvoti, ar turės tinkamas sąlygas ir kantrybės jį laikyti, prižiūrėti.Kur reikėtų kreiptis, jei radote pasiklydusį ar neprižiūrimą šunį ar katę?
Asmuo, sulaikęs (suradęs) benamį gyvūną, privalo nedelsdamas apie tai pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba, jei jam nežinomas gyvūno savininkas, per 3 dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą Vilniaus miesto gyvūnų globos namams, Vilniaus miesto gyvūnų registravimo ir identifikavimo duomenų bazę administruojančiai įmonei UAB „Idamas“ ar policijai. Taip pat galima kreiptis į veterinarijos gydyklą, kad patikrintų, ar gyvūnas turi mikroschemą, ir pagal ją galėtų imtis priemonių nustatyti gyvūno savininką.
Kokie pagrindiniai draudimai taikomi gyvūnų savininkams? Draudžiama: gyvūnus, kurių egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros; gyvūną palikti gatvėje, viešose vietose, miškuose, pakelėse ir kitose vietose, norint juo atsikratyti; numarinti gyvūną skandinant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės būtų pražūtingos gyvūnui, šaudyti šunis, kates ir kitus gyvūnus koviniais, medžiokliniais, žvejybos, sportiniais ir kitais šaunamaisiais, svaidomaisiais ginklais, išskyrus atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui, kitam gyvūnui ar pats sau. Asmuo, turintis leidimą laikyti ir naudoti specialiai gyvūnams pritaikytą ginklą su migdomaisiais šaudmenimis, jį gali panaudoti gyvūnui užmigdyti. Draudžiama statyti kilpas, turint tikslą gyvūną nužudyti, sužeisti ar jį kankinti. Taip pat negalima žiauriai elgtis su gyvūnu – jį mušti, spardyti, žaloti, kankinti, erzinti, gąsdinti ar atlikti kitus tyčinius veiksmus, siekiant pakenkti gyvūnui, sukelti jam stresą ar kančias.
Negalima įvežti, veisti, dresuoti, prekiauti kovoms išvestų veislių šunimis ir jų mišrūnais, organizuoti gyvūnų kovas, laikyti gyvūnus uždaroje transporto priemonėje (automobilyje) be gryno oro, ventiliacijos.
Draudžiama palikti gyvūną be priežiūros esant ekstremalioms karščio ar šalčio sąlygoms;
gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti maistą, kuriame yra nuodų arba kitų medžiagų, gyvūnui keliančių mirties pavojų. Išimtis – graužikų ir įvairių parazitų dezinsekcija, deratizacija ir dezinfekcija. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.
Draudžiama gyvūnų priežiūrai semti smėlį iš vaikų žaidimo dėžių ar dėžių su smėliu, skirtu barstyti žiemą šaligatvius, tvarkyti kapines, gesinti gaisrus, pilti į šias dėžes smėlį su gyvūnų ekskrementais; vesti, nešti gyvūnus tuštintis į vaikų žaidimo aikšteles, jose esančias smėlio dėžes; laikyti gyvūnus ant daugiabučių namų stogų, atviruose balkonuose, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo (ar pagalbinėse) patalpose ir kt. draudimai.
Kur draudžiama lankytis su šunimi?
Draudžiama su savimi turėti, vestis ar neštis gyvūnus į masines žmonių susirinkimo vietas (išskyrus specialius renginius gyvūnams ar jų savininkams), kapines, ikimokyklinio ugdymo, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigas ir jų teritoriją, žaidimo, sporto aikštes, paplūdimius savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytu maudymosi sezono metu.
 Draudžiama vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti parduotuvėse, prekybos (pramogų, laisvalaikio ar kituose) centruose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, jų padaliniuose ar teritorijoje, jei prie įėjimo yra aiškiai matomas užrašas „Gyvūnams draudžiama“ ar tam tikras draudžiamasis ženklas. Jei prie įėjimo yra aiškiai matomas užrašas „Šunims draudžiama“, „Katėms draudžiama“, kiti panašūs užrašai ar tam tikri draudžiamieji ženklai, draudimas galioja tik atskirų rūšių gyvūnams. Išimtis – šunys vedliai, tarnybiniai šunys, tarnybiniai arkliai ir kt.
Draudžiama maudyti, prausti gyvūnus fontanuose, šaltiniuose, o viešuosiuose uždaruose vandens telkiniuose, upėse savivaldybės?? administracijos direktoriaus nustatytu maudymosi sezono metu.
Šunis, kates laikyti draudžiama: parduotuvėse, mėsos, kulinarijos gaminių įmonėse, skerdyklose, viešojo maitinimo ir gydymo įstaigose (išimtis – gyvūnų parduotuvės); bendrabučiuose, dviejų butų ir daugiabučių namų butuose, kurių gyventojai naudojasi juose esančiomis bendromis virtuvėmis, tualetais, voniomis; ikimokyklinio ugdymo mokyklos teritorijoje ir patalpose.
Kokios taisyklės galioja daugiabučių namų gyventojams, kurie nori įsigyti šunį ar katę? Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę (ne daugiau kaip du gyvūnus, tačiau skaičiuojami tik šunys ir katės, todėl galima turėti daugiau negu dvi jūrų kiaulytes, papūgėles ir kt.). Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
 Šunų ir kačių savininkai privalo užregistruoti ir identifikuoti šunis ir kates nuo 4 mėnesių amžiaus, sumokėti vienkartinį mokestį už gyvūno registraciją ir mokėti mėnesio įmokas už šuns ar katės laikymą daugiabučiame name.Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 25 punkte numatytus atvejus.Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
|
