Pastebėjai gerą policininką?

Geri darbai daromi tyliai. Tačiau kalbėti apie juos galime mes visi. Geri policininkai ir jų geri darbai yra kasdienybė, su kuria retsykiais susiduriame ir mes. Papasakok savo nutikimą!

Apie gerus policijos pareigūnų darbus galite papasakoti:

 Parašę laišką adresu

            Vidaus reikalų ministerija 
            Akcijai „Pastebėk gerą policininką“ 

            Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius


  Parašę laišką el. paštu

             pastebejau@pastebek.lt


 Užpildę anketos formą




2010 m. gruodžio - 2011 m. sausio mėnesiais visose šalies apskrityse nepriklausomos bendrovės „Baltijos tyrimai", „Vilmorus", „Spinter tyrimai" atliko gyventojų apklausas apie policijos veiklą. Pagrindinis apklausų rodiklis - pasitikėjimas policija - išaugo visose apskrityse, o kai kuriose jų pasiekė rekordines aukštumas.

Labiausiai policija pasitiki klaipėdiečiai ir uteniškiai, kur gyventojų pasitikėjimas siekia net 80 proc.
Išsamius ir platesnius gyventojų apklausų rezultatus galite rasti Policijos departamento interneto svetainėje www.policija.lt/apklausos.  





Specialistai pataria

Sužinokime daugiau apie gyventojų duomenų kaupimą 

Duomenys apie šalies gyventojus kaupiami ir tvarkomi Gyventojų registro tarnyboje prie Vida us reikalų ministerijos. Apie tai, kokius mūsų, kaip Lietuvos Respublikos piliečių, duomenis turi sukaupęs gyventojų registras, kaip mes galime su šiais duomenimis susipažinti, paprašėme papasakoti Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorės Marijos Norkevičienės

Kokie asmens duomenys kaupiami Lietuvos Respublikos gyventojų registre?

Gyventojų registre yra kaupiami pagrindiniai duomenys apie Lietuvos gyventojus: asmens kodas, vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, tautybė, pilietybė, duomenys apie asmens dokumentus, šeiminę padėtį, tėvus, vaikus, deklaruotą gyvenamąją vietą ir kt.

–Kiek Lietuvos piliečių yra užregistruota Gyventojų registre?

Gyventojų registre yra užregistruoti 3103442 piliečiai, tačiau žinoma ne visi iš jų gyvena Lietuvoje

– Kas gali naudotis Gyventojų registre sukauptais apie mus duomenimis?

Šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka teikiami valstybės institucijoms, notarams, advokatams, bankams ir kt., todėl kreipiantis į įvairias institucijas gyventojams iškyla daug problemų, kai nesutampa asmens pateiktų dokumentų duomenys su Gyventojų registre įrašytais asmens duomenimis.

Dėl kokių priežasčių dažniausiai kreipiasi gyventojai į Jūsų vadovaujamą tarnybą?

Gyventojai į tarnybą kreipiasi dėl pažymų išdavimo. Šių pažymų naudojimo tikslas dažniausiai nurodomas: dėl pasimatymo laisvės atėmimo vietose, į teismą, mokymo įstaigas, darželius, sudarant santuokas užsienio valstybėse ir t.t.

Ar reikia mokėti už suteiktus duomenis, esančius Gyventojų registre?

Gyventojai gali pasinaudoti įstatymų suteikta galimybe vieną kartą per kalendorinius metus nemokamai susipažinti ar gauti dokumentą su savo, nepilnamečių savo vaikų ir įvaikių, taip pat asmenų, kuriems paskirta globa ar rūpyba duomenimis Gyventojų registre ir, jei šie duomenys yra netikslūs ar klaidingi – juos patikslinti. Gyventojų registro tarnybos išduodama pažyma kainuoja 10 Lt, o pažyma skubos tvarka per vieną darbo dieną  - 20 Lt.

Ar būtina, norint gauti dominančius duomenis, atvykti į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos?

Norimus duomenis galima gauti:

1. pasinaudojus elektroninės bankininkystės pagalba „Elektroninės valdžios vartų“ portale adresais:

www.evaldzia.lt, www.epaslaugos.lt ( šiuo metu portale gali identifikuotis šių bankų elektroninės bankininkystės sistemų vartotojai: AB „SNORAS“, AB „Swedbank“, AB „Danske Bank A/S“, AB „DnB NORD“, AB „SEB bankas“, AB „PAREX“, AB „Šiaulių bankas“ bei vartotojai, turintys Asmens tapatybės korteles su sertifikatais, UAB „Skaitmeninio sertifi kavimo centro“ ar kitų sertifikavimo paslaugų teikėjų išduotus kvalifikuotus sertifikatus);

2. atvykus į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

3. kreipiantis į Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu, pridėjus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

– Ką daryti gyventojui, pastebėjus, kad ne visi apie jį sukaupti duomenys yra teisingi?

Pastebėjęs klaidą, asmuo turi pateikti prašymą ją ištaisyti ir pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei duomenų teisingumą įrodančių dokumentų kopijas (civilinės būklės akto liudijimo, ar kito įrodančių dokumentų kopijas (civilinės būklės akto liudijimo, ar kito turimo dokumento).

–Ar reikia saugoti savo asmens duomenis?

Atkreipiame dėmesį, kad duomenų subjektas kiekvienu atveju prieš teikdamas savo asmens duomenis turi teisę žinoti, o duomenų valdytojas privalo informuoti, kokiais tikslais renkami asmens duomenys, kaip jie bus tvarkomi, kam bus teikiami. Būkime budrūs, kad sukčiai nepanaudotų mūsų asmens duomenų piktiems kėslams įgyvendinti.

Web sprendimas: Luxus creations       CMS: easywebmanager