Žmogus didele širdimi

Žmogus didele širdimi

Laba diena visi!

Aš noriu nusilenkti pareigūnei Tatjanai Černiavskienei už suteiktą galimybę lankyti Vilniaus policijos klubą vaikams ir jaunimui. Šis klubas suteikia man tokių galimybių, kurių aš ir mano šeima dėl finansinių sunkumų negalėtume sau leisti. Pareigūnė T. Černiavskienė labai stengiasi, kad šis klubas būtų geriausias iš geriausių, kad jame netrūktų nieko, ko vaikams trūksta kitur, kad visi čia būtų mylimi ir gerbiami, kad atėję į klubą mes pasijaustume kaip namuose ir dar daug viskokių gerų dalykų, kuriuos aš galėčiau vardyti ir vardyti. Ponios Tatjanos pastangų dėka mes galime džiaugtis sporto sale, karaokės priemonėmis, kompiuterių klase, kino studija, lankyti dizaino studijos ir keramikos būrelius.

Atsimenu, kaip p. Tatjana stengėsi padėti mūsų šeimai atsitikus bėdai. Dabar mes su šeima norime tarti p. Tatjanai nuoširdžiausią AČIŪ !!!

Jei ne šis policijos klubas ir jo kolektyvas, nežinau, kur aš būčiau dabar, kaip jausčiausi ir ką veikčiau.
Todėl dar kartą sakau nuo visos šeimos AČIŪ, AČIŪ, AČIŪ ! ! !

Autorius: Rimas Vaičiūnas
Vilniaus policijos klubo vaikams ir jaunimui narys

Kalbiname mūsų pasakojimo heroję Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresniąją specialistę, projekto"AŠ PATS KURIU SAVO ATEITĮ" koordinatorę, VšĮ Vilniaus policijos klubo vaikams ir jaunimui iniciatorę TATJANĄ ČERNIAVSKIENĘ:

- P. Tatjana, kiek laiko dirbate policijoje ir kelinti metai kuruojate policijos klubo veiklą? Kas Jus paskatino ateiti dirbti į šį klubą?
Tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjau 1986 m. Neprižiūrėtų, valkataujančių vaikų sostinėje niekada nestigo. O kiek dar jų atvažiuodavo ir atvažiuoja ieškoti nuotykių iš kitų rajonų! Pakliuvę į policijos įstaigą dažniausiai jie apklausiami ir paleidžiami savo keliais. Vaikas ir toliau lieka vienas su savo problemomis. Kartais nelabai net įsivaizduojama, kaip daugelis jų gyvena, kuo maitinasi, kokios jų sąlygos namuose. Skurdas neretai sugniuždo suaugusiuosius, o vaikus - tuo labiau. Jiems sunku priešintis, jie dažnai nežino, kas jiems gali padėti. Todėl ne vienas gyvena taip: šiandien pavyko pavogti, gal ir rytoj pasiseks. Kol tokie vaikai nepilnamečiai, jie gyvena nebaudžiami, vėliau daugelį jų toks gyvenimas nuveda į kalėjimą. Prasikalstantys vaikai dažnai šviesesnio gyvenimo niekada ir nėra matę. Galimybių užsiimti įdomia veikla, surasti pomėgių jie beveik neturi, mokami būreliai – ne jų tėvų kišenei. Kartais net lankyti mokyklos negali, nes neturi kuo apsiauti.

Daug lengviau dirbti su prasikaltusiais vaikais tradiciniais metodais, raminant save mintimis, kad visų vaikų nuo gatvės neapsaugosi. Man buvo sunku įsivaizduoti, kaip galima dirbti su vaikais vien sėdint nepilnamečių reikalų inspekcijoje ir pildant popierius.

Kalbant apie nepilnamečių nusikalstamumo ir narkomanijos prevenciją, pagrindinė institucija, iš kurios daug tikimasi, yra policija. Tačiau vyrauja ir kita nuomonė, kad policija mažiausiai gali padėti vaikams. Mes, dirbdami savo darbą ir įgyvendindami projektus, norime pakeisti šį susiformavusį klaidingą policijos institucijos įvaizdį. Policijos pareigūnas savo kompetencijos ribose gali suteikti tokią pagalbą, kokios neturi galimybių teikti kitos su rizikos vaikais dirbančios institucijos. Ir, nors darbas su rizikos vaikais atrodo tik socialinis darbas, iš tiesų taip nėra. Policija turi tarnauti visuomenei, o vadovaudama vaikų ir jaunimo klubui, ji organizuoja visuomenei labai naudingą darbą.

Būtent todėl 2001 m. sausio 31 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje buvo užregistruotas unikalus, pirmasis Lietuvoje policijos iniciatyva įsteigtas klubas vaikams ir jaunimui. Klubo steigėjas - Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi veiklą ir pasiektus rezultatus, 2006 m. lapkričio 15 d. nusprendė tapti Vilniaus policijos klubo vaikams ir jaunimui dalininke.

Prasidėjo viskas nuo to, kad savo jėgomis reikėjo sutvarkyti seną, daug metų neremontuotą pastatą, teisiškai įregistruoti analogo neturintį klubą, suplanuoti būrelių veiklą, ir, svarbiausia, įtraukti į visa tai vaikus. Niekas neįteikė raktų nuo jaukiai įrengto klubo durų. Kas maišą cemento, kas langus atvežė. Daugelis patalpų buvo sutvarkytos naudojant statybinių medžiagų likučius.

- Ką veikia jaunimas klube?
Nusikaltimų prevencija kainuoja mažiau nei nusikaltimų tyrimas. Veiksmingiausias ir efektyviausias vaikų nusikalstamumo ir narkotikų vartojimo problemų sprendimo būdas yra pirminė prevencija, taigi klube teikiama integruota policininkų, socialinių darbuotojų, psichologų ir kitų specialistų pagalba vaikams ir jų šeimoms prisideda prie sėkmingų prevencinių rezultatų.

Kiekvienas dirbantis specialistas pagal savo kompetenciją stengiasi padėti vaikams išspręsti problemas, kylančias dėl jų elgesio arba jų šeimų socialinės ekonominės padėties. Klubo nariais gali būti ne vien tik vadinamieji problemiški vaikai, lankyti klubą ir užsiimti įvairia veikla gali visi. Toks integruotas lankomumas labiau prisideda prie prevencinių tikslų įgyvendinimo, nes rizikos grupei priklausančių vaikų susibūrimai gali net ir skatinti nusikalstamą elgesį. Policijos klubą lanko vaikai nuo 6 m., tačiau labiausiai koncentruojamasi į 10-12 metų amžiaus vaikų grupę. Prevencinio darbo efektyvumas proporcingai didėja, kai orientuojamasi į jaunesnius – iki 10 metų vaikus, kol dar nesusiformavęs nusikalstamo elgesio šablonas, nes pasibaigus paauglystės laikotarpiui, jaunuolių elgsenos modelį pakeisti daug sunkiau.

Jokių apribojimų lankyti ir dalyvauti klubo užsiėmimuose nėra. Laukiame. Buvę ir jau savo šeimas sukūrę klubo nariai ateina pas mus pasikalbėti apie darbą, šeimą, problemas ir pasiekimus. Iš 60 dabar reguliariai klubą lankančių asmenų 32 vaikai (51 proc.) jį lanko ilgiau nei dvejus metus. Tik toks ilgalaikis darbas su vaikais ir jų šeimomis gali užtikrinti stabilumą ir saugumą, būtiną sėkmingai prevencijai.
Jaunimo užėmimas popamokine veikla prižiūrint suaugusiems yra būtinas siekiant gerų prevencinių rezultatų. Dauguma vaikų po pamokų lieka be priežiūros, todėl daugiausia nusikaltimų įvykdoma nuo 14 val. iki 18 val., o daugiausia nusikaltimų įvykdoma apie 15 valandą. Klubo veikla palengvina tėvams vaikų priežiūrą, kadangi jie žino, jog vaikai klube būna iki 18 valandos. Be to, vaikų ir nepilnamečių priežiūrą palengvina narių informacinė duomenų bazė. Duomenys renkami nuo pirmojo tėvų ir klubo darbuotojų susitikimo, kurio metu išsamiai aptariama asmens situacija ir problemos. Vėliau pateikiama informacija, kurią stebėjimo metu sukaupė socialiniai pedagogai, mokyklos administracija, psichologai bei socialiniai darbuotojai.

Individualus policijos pareigūno ir socialinių pedagogų dėmesys taip pat labai svarbus. Vienas didžiausių projekto pasiekimų yra sukurtas ir veikiantis institucijų bendradarbiavimo tinklas. Viena iš pagrindinių institucijų šiame tinkle yra policija. Ji disponuoja informacija, kuri yra signalas, kad tokiam vaikui ar jaunuoliui reikalinga pagalba ir kurią pagal savo kompetenciją gali suteikti organizacija-tinklo dalyvė.

- Kokia klubo dienotvarkė?
Policijos klube yra gana griežta tvarka. Vaikai susirenka į klubą po pamokų – padedami pedagogų gamina valgį, ruošia pamokas, žaidžia, lanko būrelius, konsultuojasi su psichologe ir kitais specialistais. Dienos centre yra keramikos, dizaino, šokių, kino studios, kompiuterių klasė, treniruokliu salė, dainavimo būrelis.

Informacija apie kiekvieno vaiko ir šeimos problemos bei pasiekimus kaupiama bylose. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, vaikas neprivalo lankyti Dienos centro, o tėvai nėra įpareigoti tai kontroliuoti. Todėl klubo darbuotojai organizuoja darbą taip, kad vaikai norėtų eiti į klubą 2-3 kartus per savaitę, o daugumą jų - kiekvieną dieną.

- Kiek vaikų dalyvauja klubo veikloje?
Nuo klubo atidarymo jį yra lankę apie 300 vaikų. Nuo 2003 metų su vaikais ir jų tėvais sudaromos sutartys, todėl turime statistinius duomenis. Per trejus metus Dienos centro veikloje dalyvavo apie 200 vaikų. Daugiausiai lietuvių, rusų, lenkų tautybės, yra baltarusių, latvių, gruzinų, žydų, armėnų. Labai džiugu, kad per visą klubo gyvavimo laiką nekilo nė vieno konflikto dėl vaikų tautybės.

Šiuo metu dienos centrą lanko 45 vaikai iš 30-ties šeimų iš 13-kos Vilniaus miesto mokyklų. Visi jie turi įvairių problemų: materialinių, psichologinių, socialinių, priklausomybės ir kitų. Iš jų - daugiau nei trejus metus nuolat klubą lanko 23 vaikai. Vaikų amžiaus vidurkis – 12 metų.

Keletas klubo narių jau sukūrė savo šeimas, jose auga 7 vaikai. Iki šiol jiems teikiama įvairi pagalba.

- Kaip galima tapti klubo nariu?
Klubą gali lankyti vaikai nuo 6 metų, juos gali nukreipti: mokyklų, seniūnijų socialiniai darbuotojai; vaikų teisių apsaugos specialistai; policijos, pataisos inspekcijos pareigūnai, taip pat gali būti nukreipiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus įsakymu.

- Su kokiomis kliūtimis tenka susidurti koordinuojant klubo veiklą?
Kadangi klubas yra viešoji įstaiga, susiduriame su finansinėmis problemomis: penkerius metus įstaiga visai neturėjo nuolatinio finansavimo ir organizuodavo veiklą iš pagal projektus gautų pinigų,. Dvejus metus Vilniaus miesto savivaldybė skiria nedidelę sumą administracijos darbuotojų atlyginimams. Socialiniams pedagogams, psichologui, būrelių vadovams iki šiol pastovaus finansavimo atlyginimams nėra ir jų dalyvavimas klubo veikloje priklauso nuo laimėtų projektų. Minėtų darbuotojų atlyginimai yra nedideli, todėl susiduriame su dažna specialistų kaita.

Kadangi policijos prevencinio darbo organizavimo metodas yra novatoriškas, trūksta policijos darbuotojų supratimo apie būtinumą keisti požiūrį į darbą su problemiškais vaikais. Norėtume plėsti klubo veiklą, tačiau neturime tokiai veiklai pritaikytų patalpų.

- Kas teikia daugiausiai džiaugsmo Jūsų darbe?
Policija ypač gerai pasirengusi teikti įvairiapusę paramą vaikams ir jaunimui, veikdama kaip autoritetas, teisinės informacijos ir institucinės pagalbos šaltinis. Baudžiamųjų priemonių taikymas bei rėmimasis pavėluota policijos veikla reikštų ėjimą keliu, kuris, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų ir daugumos Europos šalių situacija, baigiasi akligatviu. Daugiau žadantis ir labiau apsimokantis variantas, taikomas vis daugiau šalių, būtų sukurti naują visapusiškos prevencijos strategiją, remiantis efektyviausiomis strategijomis. Lietuva turi pranašumą – ji ne tik turi galimybę išvengti kitose šalyse nepasitvirtinusių strategijų, bet ir turi Vilniaus policijos klubo vaikams ir jaunimui naują visapusiškos prevencijos modelį, kuris yra patobulintas, patikrintas ir pasirengęs pakeisti senąjį modelį.

2008 m. Tarptautinė „Mentor“ asociacija, kuriai vadovauja Jos Didenybė Švedijos Karalienė Silvija, pirmą kartą apdovanojo nevyriausybinę organizaciją iš Lietuvos. Saint Tropeze (Prancūzija) vyko geriausių narkomanijos prevencijos projektų apdovanojimai. Vilniaus policijos klubo vaikams bei jaunimui projektas „Aš pats kuriu savo ateitį“ pripažintas geriausiu Inovacijų nominacijoje ir gavo 20 000 eurų piniginį prizą. Policijos darbuotojų įsitraukimas į socialinę veiklą buvo įvertintas kaip novatoriškas ir sektinas prevencinės veiklos pavyzdys.

Remdamasi tuo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė priėmė sprendimą atidaryti klubo filialą Grigiškėse. Grigiškių seniūnijos teritorija yra nutolusi nuo miesto centro, jaunimo užimtumas nepakankamas, taigi mūsų klubo filialas, tikiuosi, padės apsaugoti vaikus nuo žalingo gatvės poveikio ir skatins juos užsiimti prasminga veikla.

Linkime Jums, p. Tatjana, sėkmės!