Kaip turėtume elgtis hidrometeorologams įspėjus apie numatomus šalčius ir pūgą?
Hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių į vieną elektros lizdą bei nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Ką patartumėte gyventojams, besiruošiantiems per pūgą į kelionę?
Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Kelininkai ne visada spėja laiku nuvalyti kelius. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų gyvybei. Jeigu smarkiai sningant ar šąlant išsirengėte į kelionę, nepamirškite pripildyti degalų bako. Be to, jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Tik labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas.
Kokių nuostolių patiria piliečiai, kai gausiai pasninga?
Neatlaikę sniego apkrovos šiais metais įgriuvo jau 10-ies pastatų stogai. Vienas atvejis baigėsi tragiškai. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Lūšnos kaime, įgriuvęs ūkinio pastato stogas mirtinai prispaudė viduje buvusią 81-erių metų moterį. Todėl tiek gausiai pasnigus, tiek šalčių ar atlydžio metu daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos bei gyventojai turėtų pasirūpinti ant stogų susidariusiu storu sniego sluoksniu bei pavojingai kabančiais varvekliais, kurie krisdami gali sunkiai sužaloti žmones arba sugadinti jų turtą. Beje, kad dėl susikaupusio sniego važiuodami neapgadintume vieni kitų automobilių kieme, reikėtų į talką pasitelkti kaimynus ir jį išvalyti.Kaip turėtų elgtis kaimo gyventojai, sužinoję apie galimą pūgą?
Atokiuose vienkiemiuose gyvenantys žmonės turėtų iš anksto pasirūpinti maisto bei vaistų atsargomis. Kaimynams patarčiau pasidomėti, ar nereikia pagalbos netoli gyvenantiems senyvo amžiaus bei neįgaliems žmonėms. Jeigu žmogus, esant dideliems šalčiams, nušąla nepridengtas kūno vietas, kokią pirmąją pagalbą galėtume jam suteikti?
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26 - 27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Parašę laišką adresu
Parašę laišką el. paštu
Užpildę anketos formą
2011 metai pasitiko mus gausiu sniegu ir pūgomis. Kaip elgtis esant dideliems šalčiams