Pastebėjai gerą policininką?

Geri darbai daromi tyliai. Tačiau kalbėti apie juos galime mes visi. Geri policininkai ir jų geri darbai yra kasdienybė, su kuria retsykiais susiduriame ir mes. Papasakok savo nutikimą!

Apie gerus policijos pareigūnų darbus galite papasakoti:

Parašę laišką adresu

Vidaus reikalų ministerija
Akcijai „Pastebėk gerą policininką“

Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius

Parašę laišką el. paštu

pastebejau@pastebek.lt

Užpildę anketos formą

2010 m. gruodžio - 2011 m. sausio mėnesiais visose šalies apskrityse nepriklausomos bendrovės „Baltijos tyrimai", „Vilmorus", „Spinter tyrimai" atliko gyventojų apklausas apie policijos veiklą. Pagrindinis apklausų rodiklis - pasitikėjimas policija - išaugo visose apskrityse, o kai kuriose jų pasiekė rekordines aukštumas.

Labiausiai policija pasitiki klaipėdiečiai ir uteniškiai, kur gyventojų pasitikėjimas siekia net 80 proc.

Išsamius ir platesnius gyventojų apklausų rezultatus galite rasti Policijos departamento interneto svetainėje www.policija.lt/apklausos.

Kaip elgtis kelyje blogu oru

Atėjęs ruduo primena, kad eismo sąlygos tampa sudėtingos: slidu, blogas matomumas. Ne visada sugebame apskaičiuoti atstumą iki kitos transporto priemonės ir – įvyksta nelaimė.

Kaip tinkamai pasiruošti žiemai paprašėme papasakoti Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiąją specialistę DAIVĄ ŽILINSKĘ

XIX amžiaus vokiečių poetas Frydrichas Riukertas (Friedrich Rückert) yra pasakęs: „Du kartus negyvename, bet yra žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka“.

Būdami kelyje žmonės dažnai elgiasi neatsakingai ir rizikingai, neįvertina situacijos, nesutelkia dėmesio ne tik į savo, bet ir kitų saugumą. Dėl to vieno vairuotojo ar kito eismo dalyvio netinkamas elgesys kelyje gali atnešti nelaimę ir skausmą daugeliui žmonių. Žinoma, negalime pamiršti ir to, kad mūsų šalyje nuolat daugėja transporto priemonių, vadinasi, atsiranda ir didesnė tikimybė įvykti eismo įvykiui.

Metų laikai ir su jais besikeičiančios meteorologinės sąlygos turi įtakos transporto priemonių eismo intensyvumui, važiavimo greičiui, nuo kurių priklauso ir eismo įvykių skaičius, jų padariniai. Praėjusiais, t. y. 2008-aisiais, metais daugiausia eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, įvyko vasarą – 1 309 , rudenį – 1 204. Daugiausia žmonių žuvo rugsėjo–lapkričio mėnesiais – 164 ir vasarą – 126. Daugiausia žmonių žuvo spalį – 62 (2007 metais daugiausia žmonių žuvo birželį ir rugsėjį – po 81).

Ruduo ir žiema visiems eismo dalyviams pakankamai sudėtingas laikotarpis. Transporto priemonės vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo, vežamų keleivių, krovinio saugumą, bet ir už savo darbą, t. y. vairavimą. Vairuoti – vadinasi, numatyti. Sugebėjimas prognozuoti – viena iš svarbiausių transporto priemonės vairuotojo savybių. Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėjimui, prognozėms ir veiksmams pavojui išvengti. Sumanus (protingas) vairuotojas greitį moka pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas – važiuoja greičiau, kai galima, lėčiau, kai būtina.

Kiekvienam vairuotojui reikėtų tinkamai įvertinti tai, kad minėtu laikotarpiu (rudenį–žiemą):

važiuojama gerokai mažesniu greičiu, laikomasi saugaus (didesnio) atstumo iki kitos važiuojančios transporto priemonės;
būtina tinkamai ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai);
nuolat keičiasi eismo sąlygos.

Važiavimo greitis

Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) 133 punkte aiškiai išdėstyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Be to, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.Primenu, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.
Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:
lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu. Keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu;

Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) 133 punkte aiškiai išdėstyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Be to, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.Primenu, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.Ne gyvenvietėse leidžiama važiuoti:lengvaisiais automobiliais automagistralėse nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu. Keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu;

motociklais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, automagistralėse – ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu;
autobusais automagistralėse – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu;
mokykliniais autobusais, krovininiais automobiliais vežant keleivius, velkant motorines transporto priemones – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu (velkant lanksčia vilktimi – ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu).

Atkreiptinas dėmesys tų vairuotojų, kurie neturi dvejų metų vairavimo stažo, taip pat asmenų, kurie mokosi vairuoti. Jiems leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/val. greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu.

Pateiksiu pavyzdį, ar verta rizikuoti viršyti greitį nors 10 km/val.?

Stabdant automobilį, greičio mažėjimo pagreičio vidurkis: sausa kelio danga – 7 m/s2; šlapia arba slidžia kelio danga – 4 m/s2.

Važiuodami mieste 60 km/val. greičiu (žinoma, kur nurodyta kelio ženklais), kai kelio danga yra sausa, Jūs sustosite už 37 metrų. Jei Jūsų važiavimo greitis būtų 70 km/val. sustotumėte tik už 47 metrų, t. y. 10 metrų toliau.

O jei mieste važiuotumėte 80 km/val.? Ten, kur sustoja 60 km/val. greičiu važiavęs automobilis, Jūsų greitis būtų 62 km/val., o sustotumėte tik už 58 metrų. Ir dabar situacija: apie 40 metrų iki Jūsų vairuojamo automobilio į kelią įbėga vaikas... Tad, ar verta rizikuoti?

Transporto priemonės techninė būklė

Būtina tinkamai pasirūpinti transporto priemonės technine būkle (padangos, šviesos prietaisai, stiklo valytuvai, plovikliai ir kt.).

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) reglamentuojama, kad mūsų šalyje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus.

Primenu, kad artinantis žiemai, vairuotojai turi nepamiršti laiku pasikeisti automobilių padangų į žiemines. Tai padaryti įgalioja ir Kelių eismo taisyklės (242 punktas): nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.

Vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kokiais keliais jam dažniausiai tenka važinėti, pasirinkdamas padangas žiemos sezonui, turėtų pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Dygliuotas padangas tikslinga būtų rinktis tais atvejais, jei daugiausia tenka važinėti sunkiai išvažiuojamais keliais.

Tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, labai svarbu, kad nepriekaištingai veiktų transporto priemonės šviesos (artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai, posūkių rodikliai, priekiniai (galiniai) rūko žibintai, gabaritiniai, stovėjimo šviesos žibintai, avarinė signalizacija, stabdymo signalo žibintai, atbulinės eigos žibintai), stiklų ir šoninių veidrodėlių apšildymo, paties automobilio šildymo sistema.

Keletas praktiškų patarimų vairuotojams (kad rudenį–žiemą išvengtumėte nemalonumų kelyje):

Venkite kelionių ypač blogomis meteorologinėmis sąlygomis. Atsižvelgdami į eismo sąlygas (lyja, sninga, plikledis, blogas matomumas), pasirinkite saugų greitį, laikykitės reikiamo atstumo iki kito automobilio. Visada išvažiuokite gerokai anksčiau negu, pavyzdžiui, vasarą.
Patikrinkite akumuliatorių, jei jo konstrukcija tai leidžia.
Patikrinkite (pakeiskite) žvakes, taip pat aušinimo skystį, kad jis neužšaltų.
Stiklų plovimo vandenį pakeiskite atitinkamu koncentratu, neužšąlančiu esant minusinei temperatūrai.
Patikrinkite (pakeiskite) valytuvus, kad nebūtų nusidėvėję jų šepetėliai.
Sutepkite durų / bagažinės atrakinimo spyneles, taip pat jų ir liuko sandarinimo gumas, kad jos neužšaltų (neprišaltų) esant atodrėkiui ar paspaudus šaltukui.
Turėkite stiklų valymo grandiklį. Prieš važiuodami, būtinai nusivalykite apsnigtus (apšalusius) stiklus.
Pakeiskite kuro / oro filtrus (jei jau artėja laikas keisti, nes tai geriau padaryti prieš žiemą, nelaukiant pavasario).
Venkite per didelis šalčius plauti automobilį, jei po to jis stovės lauke.
Venkite ilgam palikti per šalčius automobilį su užtrauktu rankiniu stabdžiu.
Turėkite šiltas pirštines (laikykite jas automobilio daiktinėje, prireikus jomis pasinaudosite valydami sniegą nuo automobilio, taip pat vairuodami, jei vairas ne odinis).

Visiems gero kelio ir saugių kelionių kiekvieną dieną, bet kuriuo paros metu!