Kaip apsisaugoti nuo vagysčių

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių

Kiekvienas pagal išgales stengiamės taupyti, kad realizuotume savo planus: įsigytume nekilnojamojo turto, reikalingų ir vertingų daiktų arba tiesiog turėtume santaupų „juodai dienai“. Kyla klausimų, kaip savo turtą ir santaupas apsaugoti nuo ilgapirščių? Apie tai kalbamės su Viešosios policijos apsaugos tarnybos viršininku JONU LAZARENKA.

Kokia vagysčių statistika lyginant 2008 m. ir 2009 m.?
Plėšimų iš butų, gyvenamųjų namų ir vienkiemių 2008 m. per penkis mėnesius įvykdyta 1539, o 2009 m. jau užregistruota 1628.

Kokias klaidas daro žmonės, kurių turtas tampa lengvu plėšikų masalu ir grobiu?
Dažnai vagysčių būtų galima išvengti, jei patys butų, namų, parduotuvių, biurų ir t. t. savininkai būtų atidesni. Siūlyčiau retsykiais įsijausti į vagies, plėšiko (nebūtinai profesionalo) vaidmenį ir jo akimis pasižiūrėti, kokį grobį jiems „siūlome“. Esu tikras, tada nešautų mintis išeinant prieškambariuose palikti brangių daiktų (rankinių, piniginių, papuošalų, vertingų laikrodžių ir kt.), pravirų langų, balkonų, kelkraštyje nerakintų automobilių, o parduotuvių vitrinose, pasibaigus darbo laikui, akį viliojančių papuošalų. Dėl tokio neatsargumo daiktus pasisavina net ne profesionalūs vagys, o pro šalį atsitiktinai einantys asmenys.

Profesionalūs plėšikai prieš apvogdami butą arba namą, dažniausiai atidžiai juos stebi. Reikėtų susirūpinti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų įvairiais pretekstais ir pan. Gali būti, kad plėšikai aiškinasi, kada kas būna namuose. Pagrindiniai jų informacijos šaltiniai, deja, dažniausiai esame mes patys. Todėl neišsiaiškinę, kas atėjo, neatidarykite durų, nes įgudusiam plėšiko žvilgsniui užtenka vos kelių sekundžių viskam įsidėmėti ir įvertinti. Per daug atvirai nepasakokite pažįstamiems žmonėms apie planuojamus pirkinius, pirktus ir parduotus daiktus, atsiimtus indėlius arba gautas paskolas. Perspėkite vaikus, kad nepažįstamiems žmonėms nepasakotų apie tėvų darbus ir turimus daiktus. Įsigijus telefoną su atsakikliu, derėtų įrašyti ne „manęs šiuo metu nėra namie“, o „šiuo metu esu užimtas, paskambinkite vėliau“.

Apmaudu, bet neretai susiduriame su artimiausių kaimynų abejingumu. Jie gali „negirdėti“ net tada, kai išnešami kaimyno baldai, buities technika ir kt., nors tokiais atvejais skambindami policijai iš savo buto, niekuo nerizikuoja. Savo būstą žmonės turėtų saugoti padedami kaimynų. Saugi kaimynystė tikrai nesudėtingai įgyvendinama: susitariama, kad kuris nors bendrijos narys prižiūrės laiptines nuo pašalinių asmenų, stebės įtartinus asmenis ir pan. Jam už tai gali būti mokamas tam tikras atlygis. Prireikus toks žmogus gali suteikti ypač vertingos informacijos pagalbos policijai (nurodyti tikslų įvykio laiką, nusikaltėlio ypatybes ir kt.).

Pasitaiko ir policijos uniformomis vilkinčių vagių. Kaip žinoti, pareigūnas tikras, ar apsimetėlis?
Tikras policijos pareigūnas privalo prisistatyti: pasakyti savo pareigas, laipsnį, vardą, pavardę ir kokiu tikslu atvyko. Taip pat reikėtų paprašyti pareigūno parodyti tarnybinį pažymėjimą, o kilus įtarimui, paskambinti į artimiausią policijos komisariatą ir pranešti apie atvykėlį.

Kaip elgtis, jei su plėšikais susiduriame akis į akį?
Susidūrus su plėšikais, išgąstis tarsi paralyžiuoja žmogaus veiksmus, tačiau net ir tokioje situacijoje svarbiausia nepamiršti, jog brangiausias turtas – gyvybė ir sveikata. Ne visi vagys linkę bėgti, jei šeimininkai atsibunda ar būna netikėtai užklupti. Jeigu žmogus pasitiki savo jėgomis, žinoma, reikia gintis, bet rizika didelė, nes bet koks pasipriešinimas gali sukelti agresyvumą, ypač pavojinga, jei plėšikas ginkluotas. Todėl kartais geriau prarasti daiktą negu gyvybę.

Kokią stambiausią įvykdytą vagystę prisimenate?
Viena iš stambiausių vagysčių įvyko š. m. birželio pradžioje Vilniuje, vienoje automobilių pardavimo aikštelėje. Gavus signalizacijos signalą ir į objektą nuvykus pareigūnams, automobilių metalo laužo aikštelės teritorijoje buvo rastas antrankiais surakintas, surištas ir smarkiai sumuštas sargas bei apvogtos nesaugomos patalpos. Nusikaltėliai pagrobė nedidelį seifą su 140 000 Lt, o kitame namuke ne itin kokybišką seifą tiesiog supjaustė elektriniu metalo pjūklu ir pasisavino iš jo 80 000 Lt.

Ar pasitaiko išsiblaškiusių vagių?
Buvo toks atvejis. Mūsų skyriuje Utenoje naktį buvo gautas signalas, jog įsijungė vienos parduotuvės signalizacija. Policijos pareigūnai kartu su atsakingu darbuotoju apžiūrėjo parduotuvės patalpas, bet nieko įtartina nepastebėjo. Po poros valandų signalizacija vėl suveikė. Pareigūnai vėl nuvažiavo ir dar kartą apžiūrėdami patalpas parduotuvės tualete rado neblaivų asmenį su nugertu alaus buteliu... Išskyrus alų, daugiau nieko nebuvo nepavogta.

Ar dar yra žmonių, kurie raktus laiko po kilimėliais?
Nemanau, kad yra tokių naivuolių, kurie paliktų raktus po kilimėliais, vazonuose ar kitose vagims puikiai žinomose vietose.

Koks būtų svarbiausias patarimas gyventojams?
Visiems visada ir visur būti budriems, aktyviau bendrauti su kaimynais, su policija.

Ačiū už pokalbį.

Naudingi patarimai

• Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į butą. Nepasitikėkite vien asmens prisistatymu, neatidarykite durų įtartiniems „specialistams“. Klauskite, koks atvykimo tikslas.
• Į buto duris įdėkite patikimas spynas, įtaisykite akutę, durų sklendę.
• Užrakinkite duris visais užraktais netgi kai išeinate iš namų kelioms minutėms. Nepalikite raktų laiškų dėžutėse, po kilimėliu arba kitose “slaptose” vietose.
• Kad ir kuriame aukšte gyventumėte, išvažiuodami iš namų sandariai uždarykite langus, balkono duris. Esant galimybei, palikite bute įjungtą šviesą, radiją.
• Pametę raktus, būtinai pakeiskite spyną.
• Jei namas daugiabutis, įsirenkite telefonspynę laiptinės durims rakinti.
• Susitarkite su patikimais kaimynais, kad kai jūsų nėra, pasaugotų namus, išimtų spaudą iš pašto dėžutės. Kai jie bus išvykę, pasaugokite jų namus.
• Įsirenkite bute ar gyvenamajame name signalizaciją.
• Jei gyvenate pirmuose aukštuose, įsistiklinkite balkonus. Gerai apšvieskite kiemą ir automobilių stovėjimo aikštelę.
• Apsidrauskite namų turtą draudimo bendrovėje. Saugodami savo turtą, kreipkitės į artimiausią policijos komisariatą ar policijos nuovadą dėl daiktų žymėjimo. Radus pažymėtą daiktą lengviau nustatyti, kam jis priklauso, ir grąžinti jį teisėtam savininkui.
• Jei sugrįžę namo pastebėjote, kad bute jau lankėsi vagys (atvertos durys, išdaužtas langas ar kt.), neikite į butą, gal nusikaltėliai dar neišėjo. Nieko nelieskite rankomis, nepalikite savo pėdsakų ir nepanaikinkite įkalčių. Užeikite pas kaimynus ir iškvieskite policiją.
• Jeigu jus apvogė ar apgavo, nedelsdami kreipkitės į policiją. Skubiai pranešus ir tiksliai apibūdinus įtariamus asmenis, jų automobilius, bus galima greičiau sulaikyti nusikaltėlius ir apsaugoti nuo nelaimių kitus žmones.
  

Pristatome vieną iš dabar pradėtų įgyvendinti projektų
„Saugi kaimynystė“, kuris gali padėti išvengti vagysčių

Projektas „Saugi kaimynystė“ — tai verslo bendruomenės ir Kauno valdžios iniciatyva rengiama programa, skirta stabdyti nusikalstamas veikas ir užtikrinti gyventojams saugumą. Programa "Saugi kaimynystė" suteikia galimybę mažinti nesaugumo jausmą bei padeda policijos darbuotojams greičiau išaiškinti nusikaltimus.

Projekto „Saugi kaimynystė“ priemonė — stebėjimas. Daugiabučių namų kiemuose įrengtos vaizdo kameros leidžia gyventojams stebėti kiemus. Pastebėjus įtartinus ar nusikaltimą vykdančius asmenis skambinama policijai. Be to, stebėjimo kameros užfiksuotą vaizdą monitorių bei televizorių ekranuose gali stebėti ne tik gyventojai, bet ir policijos pareigūnai. Išsaugotas ir užfiksuotas vaizdas tampa vertinga medžiaga tiriant nusikalstamas veikas. Tik patys būdami aktyvūs ir geranoriški užtikrinsime savo ir savo artimųjų saugumą.

Penkerius metus name, kuris tapo pirmuoju projekto objektu, gyvenantis Paulius teigia, kad programa patenkino jo lūkesčius. „Jaučiuosi saugus, nebepastebiu anksčiau dažnai kieme besilankančių įtartinų asmenų. Be to, išgirdęs automobilio signalizaciją nebebėgu prie lango, tiesiog įjungiu reikiamą kanalą ir matau, kas vyksta lauke, netgi naktį, kadangi vaizdas tikrai kokybiškas. Nors ir tamsu kiemą per televizorių galiu matyti kaip dieną“, — kolektyvinio vaizdo stebėjimo privalumais džiaugiasi Paulius. Naktinio matymo sistema, įdiegta vaizdo kamerose, užtikrina galimybę stebėti net ir neapšviestus kiemus.

Kolektyvinis vaizdo stebėjimo tinklas suteikia galimybę sulaikyti įtartinus asmenis, sumažinti teisės pažeidėjų skaičių. Tai prevencinė priemonė, atgrasanti potencialius nusikaltėlius nuo nusikaltimų įgyvendinimo. Tik patys būdami aktyvūs ir geranoriški užtikrinsime savo ir savo artimųjų saugumą.

Projekto „Saugi kaimynystė“ vienas iš organizatorių UAB „Videodinamika“ direktorius Antanas Kandrotas sutiko atsakyti į keletą mums rūpimų klausimų.

Kas gali dalyvauti projekte ir kur reikėtų kreiptis dėl vaizdo kamerų įrengimo?
Projekte dalyvauti gali bet kurio namo gyventojai, pateikę prašymą adresu Ringuvos g. 61A, Kaunas arba atsiuntę jį elektroniniu paštu info@videodinamika.lt. Paslaugą užsako už namo reikalus atsakingas asmuo, pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas ar namo administratorius.

Ar brangiai kainuoja kolektyvinio stebėjimo vaizdo sistemos įrengimas?
Klientams suteikiama galimybė 2 mėnesius ja naudotis nemokamai. Namo gyventojams, nutarusiems užsisakyti minėtą paslaugą, sistema įdiegiama per 2 — 6 darbo dienas. Jei bus nusiskundimų ar nepalankių vertinimų, pasibaigus bandomajam laikotarpiui sistemos galima atsisakyti — tai nieko nekainuos. Jei gyventojai liks patenkinti paslauga, sistemos įdiegimas 100 butų name kainuotų apie 10 — 14 tūkst. Lt. Dabar gyventojai pageidauja, kad būtų stebimos ir laiptinės. Tokiu atveju sistemos įdiegimas kainuos apie 18 tūkst. Lt.

Kokiu spinduliu namo gyventojas gali stebėti aplinką?
Tai priklauso nuo gyventojų poreikių — stebimos visos zonos, kurių pageidavo gyventojai: kiemas, vaikų žaidimo aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės ir kt.

Ar patiems gyventojams reikia pasirūpinti kolektyvinio stebėjimo vaizdo sistemos įranga?
Ne, gyventojams jokia sistemos įranga rūpintis nereikia.

Kolektyvinio stebėjimo vaizdo sistema įdiegiama Kaune, o kaip yra kituose miestuose?
Gegužės 27 dieną pristatytas pirmasis daugiabutis, kuriame įdiegta kolektyvinio stebėjimo vaizdo sistema, nebus vienintelis. Artimiausiu metu planuojame sparčiai įgyvendinti projekto numatytus planus bei vaizdo stebėjimo kameras įdiegti ir ne tik kituose Kaune esančiuose daugiabučiuose, bet ir Vilniuje, Klaipėdoje. Per pusmetį planuojame programą įgyvendinti ir kituose miestuose.