Apsisaugokime nuo ugnies keliamų pavojų

Apsisaugokime nuo ugnies keliamų pavojų

Ugnis ir šildo, ir baudžia. Kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kaip elgtis su ugnimi paprašėme papasakoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotoją Donatą Gurevičių


Dėl kokių priežasčių dažniausiai kyla gaisrai?

Nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos gaisrų priežastis skirsto į 22 kategorijas, tačiau jas galima suskirstyti į kelias didesnes grupes: gaisrai, kilę dėl žmogiškojo faktoriaus (neatsargus elgesys, rūkymas, nežinojimas, tyčinė veikla, pažeidimai ir pan.), gaisrai, kilę dėl technikos gedimų, sutrikimų ar priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimų (krosnių ar dūmtraukių, elektros instaliacijos ar įrangos netaisyklingas eksploatavimas) bei kita (žaibo iškrova, savaiminis užsidegimas ir pan.). Viena dažniausia gaisro kilimo priežasčių – neatsargus žmogaus elgesys (iki 60 proc.), tačiau skaudžiausia ir daugiausiai gyvybių nusinešanti priežastis – neatsargus rūkymas. Dėl to gaisruose žūsta apie 40 proc. Lietuvos gyventojų.

Gal galite pasakyti, kiek šiais metais teko gesinti namų, butų?

Vidutiniškai per metus Lietuvoje kyla nuo 15 iki 22 tūkstančių gaisrų. Apie 7 proc. gaisrų yra užgesinama pačių gyventojų, nekvietus ugniagesių arba iki jiems atvykstant. Gaisrų skaičiaus kitimui turi įtakos ne tik mūsų tarnybų vykdomos prevencinės priemones, bet ir metų laikai, kitaip tariant, gaisrams būdingas sezoniškumas. Štai kiekvieną pavasarį nutirpus pirmajam sniegui ir pasirodžius pernykštei žolei, kuomet ji sausa ir lengvai užsiliepsnojanti, išauga gaisrų skaičius atvirose teritorijose arba paspaudus šaltukui ir prasidėjus šildymo sezonui padaugėja gaisrų gyventojų būstuose. Tokių gaisrų (gyvenamasis sektorius) – apie 15 proc. nuo bendro gaisrų skaičiaus, tačiau juose žūsta trys ketvirtadaliai gyventojų. Šiemet (iki spalio 20 d.) ugniagesiai gelbėtojai užgesino 1709 degusius gyvenamuosius namus ir butus, pernai per visus 2009 metus – 2230.

Kaip greitai plinta ugnis?

Kaip nėra vienodų snaigių, taip nėra ir vienodų gaisrų. Kiekvienas gaisras, nelygu kas dega, įsiliepsnoja skirtingai, tačiau reikia atsiminti vieną – ugnis plinta labai greitai ir dažniausiai greičiau, nei to galima tikėtis. Dažnas, susidūręs su gaisru, supranta, kad per pirmąsias gaisro plitimo minutes, neužkirtus ugnies plitimui kelio, vėliau sunku pačiam turimomis gesinimo priemonėmis jį užgesinti. Kiekvienas savarankiškai pradėjęs gesinti gaisrą pats turi įvertinti riziką ir įsitikinti, kad sugebės tai padaryti savo jėgomis.
Per 30 sekundžių nedidelis gaisro židinys jau gali tapti nekontroliuojamas, po 2 minučių kyla pavojus gyvybei, o per 5 minutes ugnis gali apimti visą namą.

Ką reikia daryti, jei pastebėjome, kad užsidegė butas?

Svarbu ne tik žinoti, kaip elgtis, kilus gaisrui, bet ir padaryti viską, kad jis nekiltų: laikytis elementariausių priešgaisrinės saugos taisyklių, turėti namie nedegų audeklą ar gesintuvą, pagalvoti, kaip elgsitės kilus gaisrui, kuo gesinsite, kaip išeisite iš patalpos, kaip pranešite apie gaisrą ir pan. Dažnai mirtį nešantys gaisrai kylą naktį, kuomet žmonės mažiausiai to tikisi, tad pirmasis mano patarimas įsirengti autonominį dūmų signalizatorių (detektorių). Šis prietaisas, sureagavęs į dūmus, pradeda skleisti garsinį signalą ir įspėją apie galimą gaisrą. Keliasdešimt litų kainuojantis prietaisas – tai pati geriausia Jūsų investiciją į namų priešgaisrinę saugą, o svarbiausią į Jūsų pačių ir šeimos narių gyvybę.
Kilus gaisrui Jūsų bute, įvertinkite riziką ir jei galite, tik ką kilusį nedidelį gaisrą užgesinkite patys ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112. Kviesti ugniagesius nereikėtų bijoti, nes Jūsų akimis įveikiamas ir užgesinamas gaisras gali išplisti, tad specialistų pagalba tikrai pravers. Jei matote, kad gaisras jau pradėjęs plisti, nerizikuokite ir eikite iš namų. Neužmirškite kartu pasiimti (pažadinti) ir namie esančių šeimos narių ar artimiausių kaimynų. Išeidami uždarykite duris (neužrakinkite) ir eikite į iš anksto numatytą saugią vietą lauke. Dažnai didesnių gaisrų metu, ypač daugiaaukščiuose pastatuose, kuomet tenka evakuoti gyventojus ir dalis jų būna darbe ar tiesiog ne namie, atvykę ieško namiškių, tad, jei visi ruošitės galimam gaisrui ir numatysite saugią vietą, greičiau vienas kitą surasite. Neužmirškite iškviesti ugniagesius gelbėtojus.

Kaip elgtis, jeigu patalpoje daug dūmų?

Degant medžiagoms, visada išsiskiria dūmai. Jų įkvėpus galima ne tik sunkiai apsinuodyti, bet ir mirti. Žmogus gali prarasti sąmonę, uždusti ar apsinuodyti mažiau nei per 2 minutes. Tiršti juodi dūmai yra pavojingi dar ir tuo, kad mažina matomumą ir griaužia akis. Daugiau dūmų būna arčiau lubų, mažiau – arčiau žemės. Čia visada bus bent pora centimetrų švaresnio oro. Gaisro metu evakuotis iš patalpos saugiausia priglundant kuo arčiau žemės ar šliaužiant. Užsidenkite nosį ir burną drėgnu audeklu ar tiesiog drabužiu. Jei gaisras užvteria kelią ar dūmai kaupiasi laiptinėje ir nėra galimybės saugiai išeiti iš patalpos, likite joje. Praneškite apie gaisrą bendruoju pagalbos telefonu 112, užkamšykite durų plyšius nedegiu ar drėgnu audeklu, kad dūmai neitų į patalpą. Nebūtinai saugus evakavimo kelias yra durys, galima tai padaryti ir pro pirmojo aukšto langą ar balkoną. Tačiau, jei esate per aukštai, bandykite atkreipti aplinkinių dėmesį: šaukitės pagalbos ar iškelkite ryškų audeklą pro langą.

Ką daryti, jeigu užsidegė drabužiai?

Užsidegus rūbams, niekada nebėkite, nes nuo to tik stipriau imsite degti. Ką bedarytumėte, reikia sustoti, griūti ant žemės, užsidengti veidą ir voliotis, kol ugnis užges. Jeigu dega kito žmogaus drabužiai, griaukite jį ant žemės, ugnį slopinkite nuo galvos kojų link tuo, kas po ranka. Esant nudegimų, kvieskite arba kreipkitės į medikus.

Pasitaiko, kad užsidega televizorius ar kitas elektros prietaisas. Kaip elgtis?

Jeigu elektros prietaisas pradėjo rūkti ar degti, pirmiausia jį reikia išjungti iš elektros tinklo, t. y. ištraukti kištuką iš lizdo, o tik paskui gesinti. Išjungtą iš tinklo elektros prietaisą galima gesinti nedegiu audeklu, gesintuvu ar vandeniu. Jei neįmanoma išjungti elektros srovės, gesinti geriausia angliarūgštės ar milteliniu gesintuvu. Jokiu būdų negalima gesinti vandeniu.

Ką turėtų daryti vairuotojas, netikėtai užsiliepsnojus jo automobiliui?

Degantys automobiliai gana dažnas reiškinys, nes kasmet Lietuvoje sudega net iki 1400 automobilių. Pastebėjus, kad automobilis ėmė degti, būtina kuo skubiau sustoti ir išjungti variklį. Dažniausiai užsidega po variklio dangčiu, tad išlipus iš automobilio ir pasiėmę gesintuvą atidarykite dangtį vos kelis centimetrus. Pro plyšį vienu, dviem gesintuvo paspaudimais įpūskite gesinimo medžiagos, kad liepsna prigestų. Nuleiskite dangtį ir truputį palaukę atverkite dangtį plačiau ir gesinkite gaisro židinį. Nepapurškus gesinimo medžiagos ir staiga atidarius dangtį, ugnis gauna oro ir gali pliūptelėti, taip apdeginant vairuotoją. Jei prigesinus gaisrą ir toliau svylą laidai, atjunkite automobilio akumuliatorių. Jei esate ne vienas, keleiviai galėtų stabdyti pravažiuojančias mašinas, kurių vairuotojai galėtų iškviesti pagalbą arba tiesiog padėtų gesinti.