Prevencija

Ar dviratininkai dažni eismo įvykių kaltininkai?

Pateiksiu pavyzdį: 2009 metais Lietuvoje užregistruoti 288 transporto priemonių susidūrimai su dviračių vairuotojais (2008 metais – 406 atvejai). Beje, didžioji dalis eismo nelaimių, kuriose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, t. y. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Praėjusiais metais keliuose žuvo 34 dviratininkai – jie sudarė 9 procentus visų per metus eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Pusė jų žuvo dėl savo neatsargaus elgesio kelyje. Tarp žuvusiųjų buvo ir 1 nepilnametis (8-erių metų berniukas). Sužeisti 378 dviratininkai (sudarė 8,5 proc. visų sužeistųjų). Taigi, nors mūsų šalyje dviratis ir nėra kol kas itin populiari transporto priemonė, bet statistika patvirtina, kad važiuojant juo kelyje nemaža rizika patekti į eismo įvykį. Beje, tai priklauso ir nuo eismo bei oro sąlygų, taip pat visų eismo dalyvių kultūros, atsakingumo ir požiūrio į savo saugumą. Daugiausia įvykių, į kuriuos patenka šios kategorijos eismo dalyviai, užregistruojama krašto ir rajoniniuose keliuose.

Nuo kada galima „sėsti ant dviračio“?

Dviratis – patogi, ekonomiška, kartu ir ekologiška transporto priemonė. Juo patogu naudotis tiek mieste, tiek ir kaimo vietovėse. Mieste dviračiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau nei automobiliu ar visuomeniniu transportu. Be to, dviratis neužima daug vietos: nesudėtinga jį pastatyti viešosiose vietose, laikyti namuose. Dviračiais mėgsta važinėtis vaikai ir paaugliai. Dėl to norisi atkreipti suaugusiųjų dėmesį. Kelių eismo taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) reglamentuota, kad dviračiu važiuoti keliais leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą dviračiu kelyje galima važiuoti sulaukus 12 metų. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Beje eismo įvykių statistika byloja, kad dažniausiai įvykiuose nukenčia 7–15 metų vaikai-dviratininkai, taip pat asmenys, kuriems daugiau negu 40 metų.

Kaip turi būti tvarkingai paruoštas dviratis?

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas.

Dviračio vairuotojas dar turi žinoti, kad tamsiuoju paros metu (esant blogam matomumui) jis privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių prisisegęs atšvaitą (šviesą atspindinčius elementus), kurį matytų kiti eismo dalyviai.

Dviratininkui svarbus ir saugos šalmas. Dviratininko šalmas privalomas ir dviračio vairuotojui, ir vežamam keleiviui iki 18 metų. Jis važiuojant keliu dviračiu turi būti užsegtas. Vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, Kelių eismo taisyklės taip pat rekomenduoja būti užsidėjus ir užsisegus šalmą. Saugos šalmų pavyzdžiai. 

Tiek užsienio, tiek mūsų šalies eismo įvykių tyrimai rodo, kad dviratininkui susidūrus su kita transporto priemone, nenukentėti lieka tik nedidelė tikimybė. Eismo nelaimės metu dviratininkai dažniausiai patiria galvos, rankų ir kojų traumas. Dviratės transporto priemonės vairuotojui ar keleiviui saugos šalmas apsaugo galvą, kai ji trenkiasi į automobilį, kelio paviršių ar kitą kliūtį. Neapsaugotai galvai atsitrenkus į kietą paviršių, smūgis tenka nedideliam galvos plotui. Tuo tarpu šalmas šį plotą gerokai padidina, dėl to galvos sužeidimas paprastai būna lengvesnis. Be to, deformuodamasis šalmas silpnina smūgio energiją.

Kaip naudotis dviračių taku?

Būtina priminti, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus tuos atvejus, kai sukama į dešinę, kairę ar apsisukant.

Vedantis dviratį reikia eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, t. y. kairiuoju kelkraščiu. Per pėsčiųjų perėją važiuoti dviračiu negalima – reikia nuo jo nulipti ir jį persivesti. Ta pati taisyklė galioja ir esant intensyviam eismui. Jeigu reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, be to, nesudaryti kliūties kitoms transporto priemonėms. 

Dviračių takų Lietuvoje nėra kol kas įrengta labai daug, dėl to apsunkinamas dviratininkų dalyvavimas eisme.

Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

Įspėjamieji signalai

Dviračio vairuotojas turi žinoti, kad yra įspėjamieji signalai, kurie rodomi posūkių, stabdžių šviesos signalais arba ranka.

Dviračio vairuotojas įspėjamąjį signalą ranka turi parodyti prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Stabdymo signalas rodomas aukštyn iškelta kaire arba dešine ranka.

Plačiau apie įspėjamuosius signalus dviračio vairuotojai gali pasižiūrėti Kelių eismo taisyklių 11-ajame skyriuje.

Kas draudžiama dviračių vairuotojams?

Dviračių vairuotojams draudžiama:

1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;

2) važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;

3) važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;

4) vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;

5) vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;

6) būti velkamiems kitų transporto priemonių;

7) vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;

8) važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.