Pastebėjai gerą policininką?

Geri darbai daromi tyliai. Tačiau kalbėti apie juos galime mes visi. Geri policininkai ir jų geri darbai yra kasdienybė, su kuria retsykiais susiduriame ir mes. Papasakok savo nutikimą!

Apie gerus policijos pareigūnų darbus galite papasakoti:

 Parašę laišką adresu

            Vidaus reikalų ministerija 
            Akcijai „Pastebėk gerą policininką“ 

            Šventaragio g. 2, LT-01510 Vilnius


  Parašę laišką el. paštu

             pastebejau@pastebek.lt


 Užpildę anketos formą




2010 m. gruodžio - 2011 m. sausio mėnesiais visose šalies apskrityse nepriklausomos bendrovės „Baltijos tyrimai", „Vilmorus", „Spinter tyrimai" atliko gyventojų apklausas apie policijos veiklą. Pagrindinis apklausų rodiklis - pasitikėjimas policija - išaugo visose apskrityse, o kai kuriose jų pasiekė rekordines aukštumas.

Labiausiai policija pasitiki klaipėdiečiai ir uteniškiai, kur gyventojų pasitikėjimas siekia net 80 proc.
Išsamius ir platesnius gyventojų apklausų rezultatus galite rasti Policijos departamento interneto svetainėje www.policija.lt/apklausos.  





Jūsų istorijos

Dėkinga už gerą širdį ir supratimą

2007m. kovo 14 d. vakarą mūsų namuose, Mastaičiuose, įvyko labai didelė nelaimė. Mirė aštuonmetis sūnelis Lukutis. Man jį maitinant, vaikas tiesiog pradėjo mirti ant rankų. Iškvietėm greitąją pagalbą, bet atvažiavę medikai konstatavo vaiko mirtį. Medikai iškvietė policiją, kadangi namuose mirė vaikas. Atvažiavo iš Garliavos policijos komisariato pareigūnas. Pasakė, kad reikės ištirti mirties priežastį. Man labai baisu buvo atiduoti vaiką išvežti. Apkabinau stipriai sūnelį, nes žinojau, kad liko mažai laiko būti kartu. Pareigūnas matė, kad ant vaiko kūno nėra smurto žymių. Jis paskambino į Kauno r. policijos komisariatą, su kažkuo kalbėjosi. Atėjęs į kambarį pasakė, kad jei gydytojai parašys pažymą dėl mirties priežasties, tai kūnelį galim šarvoti. Bandėm skambinti savo gydytojai, bet niekas nekėlė ragelio. Pareigūnas, pareiškęs užuojautą, vaikelį paliko namie, kad galėtume su sūneliu pabūti bent jau tą laiką, kuris mums dar liko. Lukutis namie buvo iki ryto. Ryte paskambinome šeimos gydytojai. Ji sutiko parašyti pažymą. Atvažiavo laidojimo firma ir išvežė kūnelį šarvoti. Mes išvažiavome į ambulatoriją pažymos. Ambulatorijoje gydytoja pareiškė, kad pažymos nerašys, kadangi vaikas mirė namuose, ir ji nenori nemalonumų. Išsigandę skambinome į policiją, ką daryt? Pareigūnai mus suramino, liepė atvažiuoti į Putvinskio g. esantį komisariatą. Ten policijos pareigūnai labai greitai surado transporto priemonę, kartu nuvažiavome, kur buvo sūnelio kūnelis paliktas pirminei apžiūrai. Sekančią dieną atgavome sūnelio kūną ir kovo 17 d. palaidojome. 

Aš visą gyvenimą būsiu dėkinga policininkams, kurie tomis dienomis mus atjautė ir padėjo. Labai dėkoju Garliavos komisariato pareigūnui (labai gaila, bet nežinau nei vardo, nei pavardės), kad leido tą naktį pabūti su sūneliu, taip pat kitiems pareigūnams už supratimą, kad tos paskutinės valandos mums labai svarbios, nes jos PASKUTINĖS. Niekas mums tomis dienomis taip nepagelbėjo kaip policininkai. Laidojimo namų personalas tiesiog dirbo savo darbą, gydytojos nenoriu prisiminti, o policininkai darė viską, kad galėtume deramai atsisveikinti su vaiku. Aš visą gyvenimą būsiu dėkinga tiems vyrams už jų gerą širdį ir supratimą.




Autorius: Daiva
Miestas: Kauno miesto savivaldybė


« atgal į sąrašą


Komentarai (4)

Abo (2009-09-11 11:06)
Žinau tokia pat istorija tik daug baisesnę, kad pusės metų kūdikio penkias dienas negalėjo palaidoti, nes šeimos gydytioja atsisakė rašyti mirties liudijyma, o ekspertai atsisakė daryti ekspertizę. Žiauru
anonimas (2009-08-31 00:54)
labai jau neitikinima istorija, imtu žmogus ir stovėtų kol vaikas mirtų ant jų rankų.
adomas (2009-08-17 17:04)
graudu. neturretu mirti tokie mazi vaikeliai. :(
Nepazistamasis (2009-07-22 09:03)
Tikrai graži ir jautri istorija

Naujas komentaras
Prieš komentuodami įrašykite reikšmę:
Web sprendimas: Luxus creations       CMS: easywebmanager