Jūsų istorijos

Šių metų balandžio pabaigoje Raudonojo Kryžiaus (RK) draugijos Ignalinos skyriuje  man teko vertėjauti svečiams iš Vokietijos, atvežusiems į Lietuvą labdarą.  Grupės vadovas R. Miuleris paprašė manęs padėti užsukti į Utenos vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ignalinos rajono policijos komisariatą. Pamaniau, gal kur kelyje prasikalto, ar koks įvykis kelyje buvo atsitikęs, tačiau svečiui rūpėjo visai kas kita.
Svečias iš Kronshageno (gyvenvietė prie Vokietijos uostamiesčio Kylio) Utenos VPK Ignalinos r. policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko Nerijaus Paukštės kabinete dėkojo Ignalinos r. policijos komisariato policininkams už dar prieš pusmetį jų grupei suteiktą pagalbą,  paprašė pagalbą suteikusiam asmeniui perduoti tempimo lyną ir apsikeitė su pareigūnu skiriamaisiais policijos ženklais (svečio sūnus baigia policijos mokyklą ir renka įvairių šalių policijų uniformas, skiriamuosius ženklus,  kuria policijos muziejų namuose). Pasirodo, 2008 m. gruodžio 10 d., iškrovę labdarą Daugėliškio vaikų namams, svečiai pamiršo išjungti sunkvežimio šviesas ir dėl to išsikrovė sunkvežimio akumuliatorius. Tąkart ant kalvos stovėjusį sunkvežimį pavyko pastumti ir užvesti. Sunkvežimis nakčiai buvo pastatytas į stovėjimo aikštelę prie Ignalinos r. policijos komisariato.
Kitą dieną, deja, mašinos užvesti jau nepavyko. Tuomet į pagalbą atskubėjo Ignalinos r. policijos komisariato policininkai ir mėgino sunkvežimį patempti visureigiu, bet dėl didelio svorio (7,5 t) trūko tempimo lynas. Į  pagalbą atskubėjo netoliese buvusio mikroautobuso vairuotojas, kuris, kaip paaiškėjo daug vėliau, taip pat pareigūnas. Jis paskolino plieninį lyną. Du policininkai užtvėrė gatvės sankryžą ir visų bendromis pastangomis užvestas sunkvežimis sėkmingai išvažiavo.
Vėliau gavau p. R. Miulerio laišką, kuriame jis dėkojo pagelbėjusiems pareigūnams už pagalbą, o Utenos VPK Ignalinos r. policijos komisariato vadovams už leidimą pastatyti sunkvežimį jų komisariato kieme. Laišką  įteikiau Utenos VPK Ignalinos r. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkui Donatui Šemekliui.
„Nieko ypatinga nepadarėme, tiesiog elgėmės pagal mūsų darbo principą: ginti, saugoti, padėti. Beje, vokiečiams tada padėjo ir dar vienas mūsų pareigūnas – Alfredas Dinda. Tai jis su savo mikroautobusu „ištraukė“ svečius“, – pasakojo D. Šemeklis. – Pirmasis padėti vokiečiams pasisiūlė tądien pas mus į mokymus atvykęs Didžiasalio policijos nuovados viršininkas Giedrius Kamarauskas, kuris stovėjimo aikštelėje pamatė nepažįstamus žmones, nesėkmingai bandančius stumti daugiatonį sunkvežimį ir informavo apie situaciją mane. Mėginau traukti sunkvežimį policijos visureigiu, tačiau nutrūko lynas, taigi į pagalbą pasikvietėme netoliese buvusį pareigūną A. Dindą su savo mikroautobusu ir plieniniu trosu“.

„Padėjome jiems ne todėl, kad jie užsieniečiai. Mūsų vyrams neretai tenka ir saviems teikti panašią pagalbą. Labai gražu, kad vokiečiai nepamiršo padėkoti. Mes, lietuviai, neretai pamirštame padėkoti už padarytą gerą darbą, o ir žiniasklaida, visuomenė labiau linkusi pastebėti klaidas, o ne gerus darbus. Žinoma, malonu, kad vokiečiai ir po pusmečio tai atsiminė“, – išklausęs padėką sakė G. Kamarauskas.

Prieš savaitę per radiją išgirdau gerą žinią: paskutinės visuomenės apklausos rodo, kad pasitikėjimas policija, jos autoritetas  šalyje pradėjo augti. Laikai, kai ant kiekvieno gatvės kampo galėjai pamatyti guminę lazdą velkantį policininką, nors ištikus bėdai prisišaukti jo pagalbos buvo nelengva, jau praeityje. Visuomenė, nežiūrint sunkmečio ir žmogui taip būdingo nuolatinio neigimo sindromo, nuolat keičiasi.  Manau, į gerąją pusę. Policija taip pat. Tokių vyrų kaip Donatas, Giedrius, Alfredas dėka...