Jūsų istorijos

Aš dirbu UAB „Kvistija" priklausančiojo degalinėje administratore. Degalinė yra Akmenės r. Ventos k. Noriu papasakoti įvykius, kurie kardinaliai pakeitė mano nuomonę apie policijos pareigūnus, jų elgesį, jų darbą ir profesionalumą. Anksčiau su policijos pareigūnais bendravau mažai. Gal daugiau ir dažniau tekdavo matyti kelių policijos patrulius. Su kitų skyrių policijos pareigūnais beveik neteko turėti jokių reikalų. Apie jų darbą žinojau tik iš spaudos, televizijos kriminalinių naujienų ir, šiaip, iš žmonių kalbų. Nuomonė buvo,  sakyčiau, nelabai teigiama, nes visur skambėdavo, kad policininkai tai tą padarė ne taip, tai aną uždarė nekaltą, tai girti kažkur kažko prikrėtė ir t.t. O atsitiko štai kas: vieną 2009 m. vasario mėnesio dieną į degalinę atvyko automobilis, iš kurio išlipęs žmogus prisipylė degalų už beveik 160 Lt ir nesumokėjęs išvažiavo. Įvykis ne koks rezonansinis ir turbūt šalyje kasdien tokių įvyksta po keletą. Apie įvykį informavome Akmenės r. policiją. Nei tą pačią nei kitą dieną automobilio surasti nepavyko ir savininko policija nenustatė, nes kaip paaiškėjo, buvo panaudoti kito automobilio valstybiniai numeriai. Beveik nebetikėjau, kad kaltą asmenį suras. Po kurio laiko į degalinę atvyko Akmenės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Arūnas Šukys, kuris pasakė, kad dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis pasikalbėjo su degalinės darbuotojais, parodė automobilio vaizdus su pažymėtais ypatingais požymiais. Paprašė, kad atkreiptume dėmesį į panašius požymius turinčius automobilius. Man paklausus, kokia tikimybė, jog suras nusikaltėlį, buvo trumpai atsakyta: „Žiūrėsim, ieškosim". Slinko dienos, savaitės, o su jomis blėso ir mano viltis, jog kaltininkas bus surastas. Daugiau kaip po mėnesio sulaukiau skambučio. Skambino tyrėjas A.Šukys, kuris pranešė, kad nusikaltėlį surado. Aš labai nustebau. Kaip? Kokiu būdu? Dar labiau nustebau, kai sužinojau, kad nusikaltėlis net ne iš vietinių, o atvykęs iš kito rajono centro. Jau po šio įvykio supratau, kad policijoje dirba tikrai savo darbą išmanantys pareigūnai. 

Buvo dar vienas įvykis, kuris tai patvirtino ir buvau dar kartą maloniai nustebinta. 2009 m. gegužės mėnesio pradžioje toje pačioje degalinė nuo prekystalio dingo bendrovei priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Vėl kreipėmės į policiją. Šį kartą atvyko dviese: kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai Arūnas Šukys ir Marius Kupstys. Jie vėl kalbėjosi su degalinės darbuotojais, pildė kažkokius protokolus. Aš padėkojau už prieš tai išaiškintą nusikaltimą ir nustatytą kaltininką bei išreiškiau viltį, jog ir dabar jie suras pagrobtą daiktą. Vėl buvo trumpai atsakyta: „Žiūrėsim, ieškosim". Mano lūkesčiams buvo lemta išsipildyti dar tą pačią dieną. Praėjus vos kelioms valandoms suskambo telefonas ir skambinęs tyrėjas A. Šukys klausė, koks buvo pagrobtojo mobiliojo ryšio telefono PIN kodas ir kiti požymiai. Pasiteiravus, kodėl jis šito dabar manęs klausinėja, sulaukiau atsakymo, kad telefonas jau surastas, todėl norima įsitikinti, jog būtent tas telefonas ir yra mūsiškis. Man išvardinus požymius tyrėjas A. Šukys pranešė: „Taip, tai tas telefonas". Mane ištiko malonus šokas ir likau nustebinta, kad pareigūnai taip operatyviai, per keletą valandų surado telefoną.

Taigi abu šie nutikimai ir pakeitė mano nuomonę apie policijos pareigūnus. Aš netikėjau, kad policijos pareigūnai stengsis ką nors daryti ar ieškoti tokių smulkių nusikaltimų vykdytojų, bet, pasirodo, klydau. Aišku, aš nesuprantu, kaip ir kokiais būdais kriminalistai atskleidė šiuos nusikaltimus, tačiau jie tai padarė tyliai, ramiai, profesionaliai ir jų kompetencija man nekelia abejonių. Tikiu, kad šiuo ekonominiu sunkmečiu smulkių nusikaltimų daugės, bet kol dirba tokie profesionalai kaip Akmenės rajono PK Kriminalinės policijos tyrėjai Arūnas Šukys ir Marius Kupstys smulkiems niekadėjams ir vagišiams nebus leidžiama išvengti atsakomybės ir nebaudžiamai daryti nusikaltimus. UAB „Kvistija"administracijos vardu dėkoju kriminalinės policijos tyrėjams Arūnui Šukiui ir Mariui Kupsčiui už jų parodytą profesionalumą, jų kasdienį darbą, kuris paprastiems žmonėms suteikia vilties, džiugina ir praskaidrina niūrią kasdienybę. AČIŪ!